- kumbrys
- 2 kumbrỹs, -ė̃ smob. (4) K, kum̃bris (2); R233, MŽ 1. kas susilenkęs (gyvulys, žmogus): Šiandien Ročys kumbrỹs atejęs Lž. Vyras, tai vyras – tikras kumbrys Kb. Tu šitą kum̃brį (kuprotą gyvulį) parduok Žvr. 2. Snt nerangus, patižęs žmogus: Neisiu už jo! Toks kumbris – nė žmonims negalėsu parodyti KlvrŽ. Aš tau, tu kumbry, parodysiu, ar neklausysi! Skr. 3. sudžiūvęs, kaulėtas žmogus: Toks kumbrỹs – kam čia galia patikti! Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.